Istorija. Skulptorius Juozas Zikaras (1881-1944) namo statybą Žaliojoje (vėliau – Ąžuolų) gatvėje, Meno mokyklos kaimynystėje pradėjo 1932 m. rugpjūčio mėn., iki metų pabaigos darbai buvo atlikti. Projektą parengė statybos technikas Jonas Dubauskas. Name buvo numatyti 4 kambariai, šildomi krosnimis, o pusrūsyje – dailininko dirbtuvė. 1933 m. liepos mėnesį gautas leidimas pagal to paties Dubausko brėžinį pristatyti skalbyklą su terasa ir balkonu. Zikaras nuo 1929 iki 1944 m. dėstė Meno mokykloje, išugdė būrį žymių dailininkų. 1932–1938 m. buvo Lietuvos dailininkų draugijos pirmininkas. Sukūrė Nepriklausomos Lietuvos plastinius simbolius – paminklus „Laisvė“, „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, „Knygnešys“, J. Basanavičiaus, S. Daukanto, V. Kudirkos biustus, taip pat Nepriklausomybės medalį, monetų modelius. 1937 m. Paryžiaus parodoje už lietuviškos sodybos maketą menininkas apdovanotas Pagrindiniu prizu. 1966 m. prie namo pritvirtinta atminimo lenta; 1988 m. pakeista nauja - su skulptoriaus bareljefu. 1999 m. name įkurtas J. Zikaro memorialinis muziejus (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys). Namą bei jo aplinką išsaugojo ir muziejui perdavė čia gyvenusi skulptoriaus dukra Alytė Zikaraitė (neoficialus memorialinis muziejus veikė nuo 1959 m.).

Architektūra. Namas stovi Ąžuolų kalno (dar vadinamo Pelėdų kalnu) šlaite, erdviame 10 arų sklype. Nuo terasos atsiveria įspūdingi Senamiesčio ir Naujamiesčio vaizdai.  Dėl nelygaus reljefo gatvės pusėje namas vieno aukšto, kiemo pusėje – dviejų. Žemutinis aukštas (pusrūsis) mūrinis, tinkuotas. Butas iš 4 tarpusavyje sujungtų kambarių, per virtuvę patenkama į lauko terasą. Sienos apkaltos lentelėmis (cokolis - vertikaliai, pagrindas - horizontaliai, pastogių skydai - įstrižai), dažytos kremine spalva, kampai, langų apvadai, durys, langinės išryškinti raudona ochra, atliepiančia čerpių stogo spalvą. Terasą juosia profiliuotų lentelių aptvėrimas.

Kultūrinė vertė. Namas išskirtinis tipologiniu požiūriu kaip dailininko šeimos būstas, sujungtas su dirbtuve. Pastato architektūroje improvizuota etninės statybos ir medinių dvarelių tradicija (valminis stogas, čerpių danga, langai su langinėmis). Unikalūs bruožai – pilnai išlikęs buto interjeras, dirbtuvė, terasa, sodas. Sodyba turi memorialinę vertę kaip skulptoriaus Juozo Zikaro gyvenimo ir kūrybos vieta. 1993 m. pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, 2005 m. paskelbtas valstybės saugomu.

Literatūra: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-03-skulptoriui-juozui-zikarui-130/71505; http://atminimas.kvb.lt/paieska1.php