MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

APIE MEDINĖS ARCHITEKTŪROS TYRIMUS

Architektūros istorikai jau seniai yra pastebėję medžio statybos savitumus Lietuvoje. Kaimo architektūrą dar tarpukariu aprašė menotyrininkas Paulius Galaunė, sovietmečiu ją tyrė architektas Kazimieras Šešelgis, etnologas Vacys Milius ir kiti. Miestų medinė architektūra tyrinėtojų akiratin pateko vėliau

  • 1992 m. atliktas vienas pirmųjų Vilniaus Žvėryno namų tyrimas, ruošiant šios teritorijos paminklosaugos projektą (1992 m., autorės Giedrė Miknevičienė, Maja Ptašek).
  •  1995 m. Kauno medinės architektūros tyrimus, įvertinimą, saugojimo bei tvarkymo pasiūlymus parengė akademikas Algimantas Miškinis ir architektė Nijolė Steponaitytė. Darbas buvo vykdomas Architektūros ir statybos institute, jį užsakė Kauno miesto valdybos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Jau tada pageidauta žinoti išlikusių medinių namų kiekį, išsidėstymą mieste, suprasti, kas juose vertinga ir saugotina. Gaila, kad tyrimu taip mažai pasinaudota praktiniams tikslams. A. Miškinio ir N. Steponaitytės darbo ataskaita ir medinių namų fotofiksacija saugoma Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus archyve. Praėjus 15 metų, ši medžiaga įgijo išskirtinę dokumentinę vertę. Jos skaitmeninė kopija talpinama „Archimedės“ duomenų bazėje, kad taptų prieinama visiems besidomintiems Kauno medinės architektūros paveldu.
 
  • 2004-2005 m. pasitelkus specialistus, buvo rengiama Vilniaus medinės architektūros paveldo apsaugos strategija, sudaroma jos įgyvendinimo programa (patvirtinta 2006-04-26). Joje suregistruota apie 200 saugotinų medinės architektūros objektų, numatyta medžio kultūros centro steigimo būtinybė, priemonių plane pasiūlytas gausus sąrašas patrauklių iniciatyvų. Principinė schema (autorės Giedrė Michnevičienė, Dalė Puodžiukienė ir kt.).
  • 2005-2008 m.Vilniaus Senamiesčio atnaujinimo agentūros iniciatyva buvo atlikti unikalių medinių pastatų (Polocko g. 52, Filaretų g. 8, Baltasis skg. 7, Vytauto g. 29, Rūtų g. 6, Čiurlionio g. 33) detalūs išmatavimai, fotografavimas, menotyrinis ir pastatų konstrukcijų būklės įvertinimas. Kooperuojant savivaldybės ir pastatų savininkų lėšas (po 50 proc.) buvo tvarkoma šių medinių namų išorė. Vėliau finansavimas medinių namų tvarkymui nutrūko.
  • 2009 m. VDU Menų fakultete buvo vykdomas edukacinis-tiriamasis projektas „Miesto medinės architektūros pažinimas ir saugojimas“ (vadovė dr. Nijolė Lukšionytė, koordinatorė Ingrida Veliutė). Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto kultūros paveldo ir turizmo specializacijos magistrantai bei Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto Architektūros katedros studentai apžiūrinėjo Žaliakalnį, Naujamiestį, Šančius, Vilijampolę bei Panemunę. Buvo fiksuojama medinių namų būklė, atrenkami įdomiausi pastatai, bendrauta su gyventojais, aiškinantis medinių namų tvarkymo ir priežiūros problemas. Kauno Architektų namuose surengta diskusija apie medinės architektūros išsaugojimą, kurioje dalyvavo paveldo specialistai, namų savininkai, projektuojantys architektai. Tyrimo metu kristalizavosi pasiūlymai – į Kultūros vertybių registrą įtraukti vertingiausius Kauno medinės architektūros objektus bei imtis švietėjiškos misijos – skleisti žinias apie medinės architektūros paveldo išsaugojimo svarbą. Pripažinta, jog namų savininkams, tvarkantiems pastatus, trūksta specialistų konsultavimo. Svarstyta, kaip suburti Medinės architektūros išsaugojimo bendruomenę Kaune, į kurią telktųsi namų savininkai, paveldo specialistai, amatininkai. Savivaldybei siūlyta kasmet nominuoti geriausiai prižiūrimus bei restauruojamus medinius Kauno namus. Medinių namų išsaugojimui labai svarbi palaikomoji priežiūra, todėl seniūnijos galėtų paskatinti savininkus prižiūrėti stogus, vandens latakus, namų pamatus ir sienas, saugoti dekoratyvines detales. Raštu kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę, raginant imtis konkrečių medinio paveldo išsaugojimo žingsnių.

Projekto metu sukaupta informacija ir išsikristalizavusios idėjos atsispindi lankstinuke „Kauno medinės architektūros pažinimas ir saugojimas“.

  • 2012 m. buvo parengtas lankstinukas, reprezentuojantis Archimedės tinklalapį ir projekto idėją "Archimedė. Medinės Kauno architektūros dokumentavimas".