Istorija. Manoma, kad Benediktinių gatvės šiauriniu pakraščiu tekėjo upelis, todėl vieta nebuvo patogi statyboms. 1856 m. bajorai Cezaris ir Konstancija Volkai iš benediktinių vienuolyno išsinuomojo 12-ai metų žemės sklypą ir norėjo pastatyti medinį namą ir sandėlį (projektavo Kauno gubernijos Statybos ir kelių komisijos braižytojas A. Legeckis). 1902 m. nekilnojamą turtą paveldėjo Teodora Volkaitė (Sluchockienė). Tuo metu prie medinio namo buvo pristatyti 3 priestatėliai, prie vakarinio fasado – priebutis. 1932 m. pastatyti nauji vartai iš gatvės, pakeisti sienų apkalai, nudažyti langų rėmai.

Architektūra. Medinis vieno aukšto namas datuojamas 1856 m. Jis stovi žemiau gatvės linijos, šoniniu fasadu į ją. Namas stačiakampio plano, dengtas dvišlaičiu, vakariniame gale – pusvalminiu stogu. Apkalimas vertikalių lentų su juostelėmis tarpuose. Langai uždaromi įsprūdinės konstrukcijos langinėmis.

Kultūrinė vertė. Tai vienas seniausių Benediktinių gatvės namų, išlaikęs autentiškų elementų.