Kauno
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

Aguonų g. 14

Seniūnija: 
Centro
Gatvė: 
Aguonų g.
Namo nr.: 
14
Tipas: 
nuomojamų butų namai

Tipas:

Pastatą statė: 
Leokadija Ilgūnienė
Pastatą projektavo: 
Z. Novickis
Aukštų skaičius: 
2
Paskirtis: 
gyvenama
Konstrukcija: 
Pirmojo aukšto sienos rąstinės, antrojo – karkasinės. Stogas – keturšlaitis, dengtas skarda.
Įranga: 
Yra vandentiekis ir kanalizacija, vietinis centrinis šildymas, krosnys.
Šaltiniai: 
KAA. F. 218, ap. 2, b. 13, l. 1, 2; F. 214, ap. 1, b. 9.
Paveldosauginis statusas: 
pastatas yra kultūros paveldo objekto teritorijoje
Aprašė: 
2013 m. aprašė N. Lukšionytė, medžiagą rinko Lina Valaitytė.
Autentiškas namas


Istorija. Leokadija Ilgūnienė 543 kv. m. sklypą 1929 m. įsigijo iš Stefanijos Dambrauskienės. Namas pastatytas 1929 m. nuomojamiems butams. Techninę priežiūrą vedė inž. J. Novickis. Savininkės butas buvo antrame aukšte. 1937 m. valda su trobesiais parduota kunigui Juozapui Janeliūnui. Jis naudojosi visu namu, o viename iš kambarių atlikdavo pamaldas. 1968 m. J. Janeliūnas dalį namo pirmame aukšte pardavė Jono ir Bronės Dagilaičių šeimai. Kiti kambariai vėl buvo nuomojami. Po kun. J. Janeliūno mirties jo dalį 1970 m. paveldėjo brolio Valento sūnus Stasys Janeliūnas (g. 1918 m.). Jis II-ojo pasaulinio karo metu kovojo rusų pusėje su vokiečiais. Apie 1953 m. sovietinės nomenklatūros apkaltintas padėjęs partizanams ir nuteistas 25 m. laisvės atėmimu; nuosprendis pakeistas tremtimi. 1956 m. iš Sibiro grįžo į Lietuvą, vedė, 1958 m. su žmona Teodora susilaukė dukters Sigitos. Praėjus dvylikai metų, šeima persikėlė į paveldėtą namą Aguonų (tuo metu - N. Černyševskio) gatvėje. Prof. dr. Sigita (Janeliūnaitė) Barniškienė  šiuo metu yra didžiosios namo dalies savininkė. 

Architektūra. Pastatui būdinga paprasta, konstruktyvi, funkciškai tikslinga forma bei  racionalus planavimas. Fasadai lakoniški, juos skaido skirtingo pločio langai. Įvairovės teikia apkalimo lentelių išdėstymas, vertikalios tarplangių mentės, primenančios stilinę architektūrą. Prie kiemo fasado prišlieta laiptinė, vedanti į antrojo aukšto patalpas. Pagrindinį fasadą pagyvina penkiašonė veranda, virš jos esantis balkonas, kurio stogelis paremtas dviem profiliuotais stulpeliais, bei trikampis frontonas su švieslangiu. Frontoną skaido piliastrus primenantys stulpeliai, užbaigia medinė smailė vėliavai. Namo viduje yra išlikę nemažai autentiškų, nuo 3-iojo dešimtmečio nepakeistų detalių - medinės grindys, lubos, laiptai, veikiančios krosnys (antrame aukšte). 1972 m. pristatyta veranda su garažu, 1995 m. įrengtas balkono stogelis.

Kultūrinė vertė. Kartu su kitais Žaliakalnio medinukais namas formuoja autentišką vietos charakterį, kuriam būdingas laisvas sodybinis užstatymas, tradicinis sklypų apželdinimas, medžio ir mūro statybos dermė. Kompaktiškas dviaukštis 2 butų namas pasižymi darnia kompozicija, savitais dekoro elementais. Savininkai suinteresuoti išsaugoti jo autentiškumą.

Literatūra: Nijolė Lukšionytė. Žaliakalnio kultūros vertybės. In.: Kauno savasties ženklai. Kaunas: KAVB, 2009, p. 133-143.