Istorija. Nuo 1897 m. didelė žemės valda tarp Laisvės al. ir Parodos g. (Nikolajaus pr. 4) priklausė Boleslovui Urbonavičiui. 1903 m. sklype stovėjo vienas mūrinis dviaukštis ir 4 mediniai namai; esamas namas Laisvės al. 4 iki 1910 m. planuose nepažymėtas. 1926 m. valdą įsigijo Julija Hipatija Yčienė, gydytojo ir lietuvių visuomenės veikėjo Jono Šliūpo duktė. 1917 m. būdama JAV ji ištekėjo už ten atvykusio Martyno Yčo (1885-1941) – žinomo teisininko ir politiko, pirmojo nepriklausomos Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministro, vieno pirmųjų Lietuvos bankininkystės ir pramonės kūrėjų, publicisto, leidėjo. Martynas ir  Hipatija Yčai 1922–1923 m. redagavo evangelikų reformatų laikraštį „Mūsų žodis“, buvo aktyvūs šios religinės bendruomenės nariai. 1922 m. Yčienė išleido knygutę „Onelės pasakos“. Sklype 1928 m. pastatydino 3 aukštų namą, kuriame įsikūrė Sovietų Rusijos atstovybė. 1936 m. už skolas valda atiteko Žemės bankui, 1928 m. ją nupirko Bronė ir Mykolas Makauskai. 1940 m. M. Yčas, netrukus ir H.Yčienė su dukromis išvyko iš okupuotos Lietuvos, per Berlyną pasiekė Braziliją.

Architektūra. Dėl reljefo, nuolaidaus Laisvės al. pusėn, medinis namas pakeltas ant tinkuoto plytų cokolio, dengtas dvišlaičiu stogu. Planas stačiakampis, su priestatu kiemo pusėje ir šaligatvin išsikišusiu penkiasieniu prieangiu. Namo centre įrengtas siauras mezoninas su balkonėliu. Langai stačiakampiai, su siaurais apvadais, daugelio rėmai skaidyti T forma. Neįprastas sienų apkalimas: cokolis aptaisytas horizontaliai sudėtomis plačiomis lentomis, likusi dalis – vertikaliai sudėtomis dailylentėmis, ant kurių užkaltos juostelės. Laisvės al. fasade juostelės viršuje užbaigtos trikampėliais ir apskritimais išpjaustyta lenta. Trikampiai elementai atsikartoja mezonino langų rėmuose.

Kultūrinė vertė. Namas istoriniu požiūriu susijęs su žymiais tarpukario Lietuvos visuomenininkais – Martynu ir Hipatija Yčais. Statytas po 1910 m. Nepaisant sovietmečiu atliktų pertvarkymų, pastatas išlikęs gana autentiškas.