Druskininkų
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

Kurorto g. 5 b.

Gatvė: 
Kurorto g.
Namo nr.: 
5 b.
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Aukštų skaičius: 
2
Paskirtis: 
visuomeninė
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso
Aprašė: 
2015 m., Ingrida Veliutė
Autentiškas namas


Istorija. Tai šiandieninės sanatorijos „Saulutė“ teritorijoje stovintis pastatas, iki 1958 m. priklausęs Pušyno sanatorijai[1].

1923 m. iš Kurorto valdybos gavęs kelis medinius pastatus, prieš Pirmą pasaulinį karą taip pat priklausiusius vaikų sanatorijai, profesorius Vaclovas Jasinskis įkūrė vaikų sanatorinę stovyklą. Dalis jos įrangos ir inventoriaus buvo amerikiečių dovanos Vilniaus vaikų ligoninei[2]. 1928 m. duomenimis, Druskininkuose buvo trys vaikų stovyklos: J. ir M. Malinovskių pastatuose įsikūrė J. Sniadeckio vardo sanatorinė stovykla, skirta sergantiems vaikams iš Vilniaus (64 vietos). Antroji – Varšuvos Marijos vardo seserų kongregacijos prieglaudos (lenk. „Ochrona zgromadzenia Siostr Imienia Mariji“) stovykla. Taip pat Druskininkuose veikė ir Toz organizacijos stovykla, skirta žydų tautybės vaikams[3]. 1930 m. duomenimis, atsiradus geradarių, Poganka vadinamoje kurorto dalyje, prie miško, buvo pastatytas didelis ir patogus pastatas vasaros stovyklai, kurią ėmėsi globoti Balstogės vaivadijos Patriotinio darbo moterų sąjunga (lenk. „Związek Pracy Obywatelskiej kobiet“). Toje pačioje Pogankoje Policininkų sąjungos „Sveikatos namuose“ buvo ir vaikų skyrius. Varšuvos apskrities ligonių kasos Pogankoje išnuomotoje viloje taip pat buvo atidariusios vaikų stovyklą[4]. 1935 m. žemėlapyje Pogankos teritorijoje pažymėta viena vaikų stovykla, o kita matyti kitoje miestelio pusėje[5].

Į aptariamąjį pastatą (Kurorto g. 5b) 1958 m. perkelta reorganizuota sanatorija, kai buvo sujungtos dvi – nuo 1952 m. veikusi „Žibutė“ ir 1953 m. pabaigoje įkurta ir jauno pediatro Vinco Tekoriaus vadovaujama reumatinė vaikų sanatorija (Dineikos g. 12), pastaroji 1956 m. pradžioje pavadinta Respublikine Druskininkų vaikų specializuota sanatorija „Saulutė“[6]; joje buvo gydomi vaikai, sergantys įvairiomis reumatizmo formomis, reabilituojami sirgę poliomielitu; vaikai čia ne tik gydėsi, bet ir mokėsi bei užsiėmė įvairia užklasine veikla[7]. Palaipsniui reorganizuotoji sanatorija išsiplečia, pastatomi keli mūriniai korpusai. 2004 m. laikraštyje „Druskonis“ rašoma, kad „ <...> 1961 m., be ministerijos vadovų pritarimo, buvo pradėta, o 1963 m. užbaigta šiuo metu tebeveikiančios mokyklos statyba. 1972 m. ši mokykla pradėjo veikti oficialiai, buvo patvirtintos mokytojų pareigybės. Pradžioje tai buvo aštuonmetė mokykla, o nuo 1986 m. – devynmetė mokykla“. Jos mūrinis pastatas prijungtas prie senojo medinio korpuso[8]. Tačiau Po Nepriklausomybės atkūrimo sanatorija sunyko, dabar veikia tik 2 skyriai su 50 lovų. Sanatorijoje "Saulutė" gydomi vaikai po traumų ir operacijų, su nervų, virškinimo sistemos ligomis ir sutrikimais, kvėpavimo organų, kraujotakos ir kitomis ligomis. Tame pat laikraštyje rašoma, kad sanatorijoje „Saulutė“ įkurtas muziejus, kurį tvarko auklėtoja, istorijos mokytoja V. Palubinskienė[9] 

 Architektūra. Pastatas stovi giliau sklype, už želdinių, vakarų fasadu atgręžtas į Kurorto ir Vytauto gatvių kampą. Statinys T formos plano, dviejų aukštų, medinis, su žema, nenaudojama pastoge. Šiauriniu fasadu jungiasi su naujos statybos mokyklos pastatu.

Pagrindinis, vakarų fasadas – orientuotas į aikštę priešais mokyklą. Pastato pamatų cokolinė dalis žema. Sienos apkaltos profiliuotomis lentelėmis, iki langų sudėtomis vertikaliai, aukščiau – horizontaliai. Kampai apkalti vertikaliomis lentomis. Namo apkalimas dažytas geltonai. Langai dideli, smulkaus dalinimo rėmais. Ilgosios pastato dalies stogas – valminis, priestato – trišlaitis, su dvišlaičiais švieslangiais. Stogas apdengtas asbocementine banguotų lakštų danga. Pastogių prikaltės dekoruotos pjaustytu ornamentu.

Pagrindinio, reprezentacinio fasado kompozicija – tūrinė centralizuota. Pastato centre, priešais pagrindinį įėjimą – ilgas atviras prieangis, su medinėmis kolonomis paremtu plokščiu stogu. Puošnumo prieangiui suteikia laiptai priešais įėjimą, medinės apvalios kolonos, tarp kurių įrengtos įstrižų skersinių medinės tvorelės. Didoki langai vakarų ir rytų fasaduose išdėstyti vieni po kitais vienodais tarpais. Pietinio fasado centre šiuo metu išlikę dvejos senos filinginės durys pirmame ir antrame aukšte. Seniau čia buvo kolonomis paremtas prieangis ir lauko laiptai į antrą aukštą. Rytų fasadas – tūrinis centralizuotas. Centre – trisienė iškyša, kurios pietų ir šiaurės fasaduose abiejuose aukštuose vienas prie kito glaudžiasi langai, o gale iškyšos – siauras mūrinis priestatėlis. Pastatas kompaktiško tūrio, visi fasadų kompoziciniai sprendiniai paprasti, geometriškai griežti, funkcionalūs.

Kultūrinė vertė. Šiuo metu pastatas yra gretimoje sanatorijos "Saulutė" aplinkoje, tačiau apleistas ir nenaudojamas.

Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė


[1] Voroninas V. „Saulutės“ sanatorija paminėjo savo 50-metį. In: „Druskonis“,  2004 sausio 2–8,  Nr. 1(724):

[2] Ondynę Druskienickich żródeł. 1936, Nr. 17, p. 16–17

[3] Druskieniki Zdroje solankowe Stacja Klimatyczna, Warszawa, 1928, p. 14.

[4] Druskieniki. Album pamiątkowe Druskienik. Białystok: Druk. Prużański, 1933, p. 11-12.  

[5] Plan zdrojowiska Druskieniki, 1935.

[6] Voroninas V. „Saulutės“ (...),  2004 sausio 2–8,  Nr. 1(724)

[7] Jušėnaitė J. ir Medonis Ar. Druskininkai. Vilnius, 1956, p. 72.

[8] Voroninas V. „Saulutės“ (...),  2004 sausio 9–15, Nr. 2 (725)

[9] Ibid.