I. Fonbergo g. 7

 Istorija. XX a. pr. 3 deš. vila-kazino „Kotryna“ („Katryvila“) stovi istorinėje miesto dalyje[1]. 1935 m. plane matomas ilgas iš kelių dalių sukomponuotas pastatas. Viename jo gale buvo pati „Kotrynos“ vila, kitame – Kurorto kazino[2].

Tarpukariu šioje Kurorto valdybai priklausiusioje viloje buvo įsikūrusi Druskininkų bičiulių draugija ir jos leidžiamo žurnalo „Ondynę Druskienickich żródeł“ („Druskininkų šaltinių undinės“) redakcija bei Kurorto kazino, kuriame, kaip pasakojama, linksmindavosi rinktinė publika. Druskininkų bičiulių draugija atsakingai prižiūrėjo, o dažnai ir organizavo kultūrinį kurorto gyvenimą, turėjo netgi orkestrą. Jos būstinėje, „Kotrynos“ viloje, buvo galima gauti informacijos apie įvairius renginius, užsirašyti į ekskursijas po apylinkes pėsčiomis ar autobusu[3]. Kurį laiką viloje dirbo vaikų ligų gydytojas prof. Vaclovas Jasinskis, Druskininkuose įkūręs vaikų sanatoriją[4].

1931 m. žurnalas „Ondyne ...“ organizavo fotografijos konkursą, kurio dalyviai turėjo pristatyti nuotraukas su Druskininkų ar jų apylinkių vaizdais[5]. Didelėje Druskininkų bičiulių draugijos salėje kabėjo akvarelės su Druskininkų apylinkių vaizdais. Kurį laiką čia buvo laikraščių ir žurnalų skaitykla su dideliu spauda apkrautu besisukančiu stalu. Žurnalų negalima buvo išsinešti, bet juos galėjo skaityti čia pat šalimais buvusioje didelėje verandoje. Skaityklą lankytojai mėgo, nors ji buvo tolokai nuo gydyklų, šalia kurių virė kurorto gyvenimas. Vėliau skaitykla buvo perkelta į parką[6].

Druskininkų bičiulių draugija turėjo ir Bridžo klubą, kuriam vadovavo generolas Radzevičius (Rodziewicz). Klubo nariai leido vakarus lošdami Kurorto kazino, kuriame buvo keli specialiai tam skirti kambariai[7].

1929 m. „Kotrynos“ viloje kartą į savaitę vykdavo išskirtiniai šokiai rinktinei publikai, įleisdavo tik su pakvietimais. Šokiai kartais primindavo anksčiau dvaruose vykdavusius priėmimus[8]. Vėliau Druskininkų bičiulių draugijos klubas šokių vakarus Kurorto Kazino organizuodavo jau du kartus į savaitę. Į jų programą buvo įtraukti ir įvairių neprofesionalių artistų pasirodymai, vieni deklamuodavo, kiti dainuodavo ar grodavo. Beje, Bridžo klubo nariai į vakarus buvo įleidžiami nemokamai[9]. 1932 m. viloje ketvirtadieniais vyko šokių konkursai. Anot pranešimų spaudoje, pirmąjį – mazurkos konkursą laimėjo profesorė Pryferova ir majoras Kaveckis[10].

Norintiems maloniai pabendrauti bei gerai pasilinksminti draugijos nariams bei kitiems poilsiautojams nuo 1931 m. pastoviai kas savaitę pradėti organizuoti taip vadinami „subatvakariai“, kurie anksčiau vykdavo pripuolamai. Nors „Kotrynos“ vila ir buvo toliau nuo gydyklų, bet per šiuos „subatvakarius“ susirinkdavo nuo 30 iki 130 žmonių. Ateityje buvo planuojama net vaidinti „Laikraštuką“, gyvai pasakojantį juokingas kurorto naujienas, kurias vėliau atspausdintų „Ondynę Druskienickich żródeł“[11].

1941 m. vila kartu su kitais miesto pastatais buvo nacionalizuota. Aprašant turtą užfiksuota, kad „Katryvilai“ priklausė medinis vieno aukšto 5 kambarių gyvenamasis namas su virtuve ir „salkomis“ – gyvenama palėpe, dar vienas medinis vieno aukšto 5 kambarių fligelis. Tai pat dalinai priklausė dviejų aukštų kazino fligelis su 12 kambarių, sale, virtuve ir pagalbinėmis patalpomis. Šalia buvo ir 4 kambarių medinis fligelis su virtuve bei mūrinis fligelis su 2 kambariais ir 3 sandėliais[12].

 Architektūra. Pastatas vieno aukšto su naudojama pastoge. Pamatai – juostiniai, cokolinė dalis – plytų mūro, tinkuota. Lauko sienos apkaltos vertikaliomis ir horizontaliomis profiliuotomis lentelėmis. Pastato kampai apkalti vertikaliomis lentomis. Antrame bokštelių tarpsnyje, po langais, – eglute sudėtų lentelių apkalimas. Langai – mediniai, dalis jų menantys ir senesnius laikus. Pagrindinio fasado centrinės dalies langai vitrininiai. Stogas – sudėtinis, kelių formų: dvišlaitis, keturšlaitis, daugiašlaitis piramidės formos, su tūriniais stoglangiais, dengtais dvišlaičiais stogeliais. Vieno stoglangio frontonėlyje išlikusi šešialapė kiaurapjūvė gėlytė. Stogas dengtas cinkuota skarda. Priestato stogas perdengtas naujai. Šiaurės vakarų fasado frontonas apkaltas įstrižai sudėtomis lentutėmis ir puoštas mediniais profiliuotais tašeliais.

Pastato planinė struktūra mišri. Pastato tūris sudėtinis, sudarytas iš dviejų tūrių – centrinio ir kompaktinio.

Pagrindinis, šiaurės vakarų, fasadas, orientuotas į I. Fonbergo g., – sudėtinės kompozicijos, kurią formuoja tūrinės centrinės kompozicijos dalis ir tūrinė decentralizuota dalis, kuri, spėjama, pristatyta kitu metu. Šiaurės vakarų fasado šiaurinės dalies akcentas – dekoruotas frontonas centrinėje dalyje ir du abipus frontono esantys bokšteliai su medinėmis smailėmis (išlikusi viena). Ši fasado dalis – simetriška, vieninga ir išbaigta. Tokios pat kompozicinės savybės priskiriamos ir pietryčių fasado rytinei daliai su daugiakampės formos prizmės tūrio priestatas centrinėje dalyje, dalinai įjungtu į pastato tūrį.

Pirminis „Kotrynos“ vilos-kazino pastatas turėjo „šveicariškos“ vilos bruožų. Šalia pagrindinio įėjimo buvo įkomponuotas išlakus bokštelis laužytu stogu. Paties pastato stogai buvo saikingiau laužyti. Kiek galima įžiūrėti senose nuotraukose, vilos ir verandų pastogę puošė paprastų formų pjaustinėti ornamentai. Bokštelio ir laiptų tvorelės stulpeliai drožinėti. Tačiau „vila remontų metu, deja, smarkiai sužalota. Pritaikant restoranui pakito ne tik jos planas, bet ir vaizdas“[13].

Kultūrinė vertė. 2004–2005 m. sudarant Druskininkų miesto istorinės dalies pagrindinį dosje, pridėtoje tyrimų ir archyvinėje medžiagoje ši vila įtraukta į Druskininkų miesto urbanistikos ir architektūros paveldo vertybių sąrašo „b“ dalį, kaip didelės kultūrinės vertės objektas[14]. 1994 m. restorane „Senasis Nemunas“, kaip senais laikais, buvo galima ne tik pavalgyti, bet ir pašokti[15]. 2015 m. duomenimis, suremontuotoje pastato dalyje vis dar buvo įsikūrusi kavinė „Senasis Nemunas“, o kita originalesnė jo dalis – parduodama.

 Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė