Druskininkų
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

Druskininkai

Lietuvos kurorto Druskininkų medinis architektūros paveldas pasižymi XIX a. pab. - XX a. pr. Europoje plitusios profesionalios kurortų architektūros bruožais bei savitomis regiono etninės statybos tradicijomis. Kaip gydomųjų versmių vieta Druskininkai žinomi jau nuo XVIII a., tačiau kurortu juos galima įvardinti nuo 1837 m., kai prie versmių buvo pastatytos maudyklės. XIX a. miestelį dukart suniokojo gaisras, tačiau tai nesustabdė poilsiautojų antplūdžio, o tuo pačiu ir kurortui būdingos architektūros statybų. Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos medinių pastatų stilistikoje vyravo rusiškas stilius, tam įtakos turėjo pirmiausia politinės aplinkybės. „Rusiško stiliaus pastatai pasižymėjo gausiu kiaurapjūvio dekoru, kurio charakteringas požymis – daugiasluoksniškumas, įspūdingi skaptuotų kolonų gabaritai bei laužytų linijų sandrikai virš langų“ (M.Ptašek). Po 1920 m., Lenkijos valdymo laikotarpiu, išpopuliarėjo šveicariškas stilius, kuriam būdinga „sudėtinga stogo forma, architektūrinių elementų gausa, tūriniai švieslangiai, bokšteliai ir t.t.“ (M.Ptašek). Druskininkų medinėje architektūroje galima įžvelgti ir Zakopanės stiliaus bruožų, kurį XIX – XX a. sandūroje Lenkijoje, ypač kalnuotose kurortinėse Zakopanės vietovėse išpopuliarino Stanisław Witkiewicz. Natūralu, kad tam tikri elementai atklydo ir į Lenkijai tuomet priklausiusį Druskininkų kurortą.  Daugelis mieste pastatytų medinių vasarnamių, viešbučių, vilų ir kitų pastatų tilius buvo eklektiški, tačiau dominuojantys bruožai leido nesunkiai įvardinti vyraujantį stilių. Remiantis prof. A. Miškinio tyrimais, 1899 m. Druskininkuose buvo 451, o 1902 m. jau 532 mediniai pastatai. Nemažai medinių pastatų atsirado tarpukariu ir net ankstyvuoju sovietmečiu. Dalis jų iki šiol suteikia miestui savitą charakterį ir prisideda prie visos Lietuvos miesto medinio architektūros paveldo įvairovės.

Šiandieninė Druskininkų kurorto architektūrinė ir urbanistinė plėtra orientuojama į stambaus tūrio šiuolaikinės architektūros pastatus, nederančius su vis dar išlikusia istorine aplinka. O autentiški pastati dėl lėšų stygiaus, žinių apie medinę architektūrą ir jos priežiūrą stokos ar ekonominių interesų ne visada tinkamai prižiūrimi, griaunami, juos nustelbia nauji statiniai.

Duomenų bazės tikslas – surinkti kuo daugiau informacijos apie išlikusius medinius namus. Kaupiamus duomenis sudaro esamos būklės fotofiksacija, ikonografinės nuotraukos ir kitos archyvinės žinios, o taip pat statinio charakteristikos aprašas, apibūdinantis architektūros ypatybes.

Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Vietovė:
42
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Vietovė:
42
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Vietovė:
42
Paveldosauginis statusas: 
pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą
Tinkamai tvarkomas
Autentiškas namas
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Vietovė:
42
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Vietovė:
42
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso

Puslapiai