Laisvės a. 2
- Druskininkai
Tipas:
- sakraliniai pastatai
Druskininkų „Džiaugsmo visiems liūdintiems“ stačiatikių cerkvė
Istorija. Druskininkuose 1865 m. pastatyta„Džiaugsmo visiems liūdintiems“ stačiatikių cerkvė. Dar 1857 m. mieste pradėjo veikti laikini stačiatikių Maldos Namai. Jiems reikalingi liturginiai reikmenys buvo atvežti iš Gardino Sofijos soboro[1]. 1861 m. Gardino vice-gubernatoriaus Jakovo Rožnovo pastangomis ir lėšomis (jis paaukojo 10000 rublių), kartojant mūrinių „rusų stiliaus" cerkvių formas, buvo pradėtas statyti dabartinis cerkvės pastatas. Darbams vadovavo karo inžinierius majoras Maruničius[2]. Pinigai (600 rublių) vidaus įrengimui gauti iš Vilniaus general-gubernatoriaus fondo. Drožinėtas ir paauksuotas trijų tarpsnių cerkvės ikonostasas su maskviškių dailininkų akademine maniera tapytomis ikonomis buvo atvežtas iš Maskvos. Pagrindinio cerkvės fundatoriaus Jakovo Rožnovo ir jo žmonos garbei abipus ikonostaso ant sienų buvo pakabinti šv. apaštalo Jokūbo ir didžiosios kankinės Varvaros (Barboros) atvaizdai. 1865 m. cerkvė pašventinta Dievo Motinos ikonos „Džiaugsmo visiems liūdintiems“ vardu[3]. Pasakojama, kad itin seną 1766 metų Vladimiro Dievo Motinos ikoną cerkvei buvo paaukojusi generolo feldmaršalo Michailas Kutuzovo anūkė Jekaterina Vasiljevna Kutuzova. Ikona, kaip ir kiti vertingi cerkvės daiktai, Pirmojo pasaulinio karo metais dingo ar buvo išvežta į Rusiją[4] kartu su 4 varpais[5].
Šalia cerkvės buvo Stačiatikių brolijos namai, kuriuose nuo 1890 m. veikė mergaičių parapijinė mokykla, o vasaromis galėjo prisiglausti ir gydytis „įvairių krikščioniškų tikėjimų“ neturtingieji[6]. 1903 m. prie cerkvės veikęs Druskininkų stačiatikių brolijos komitetas turėjo 6 garbės narius ir 22 narius[7].
1947 m. Druskininkų stačiatikių bendruomenė buvo oficialiai įregistruota. Mokesčius reikėjo mokėti ne tik stačiatikių vyresnybei, bet ir valstybei[8].
Abiejų pasaulinių karų metu ši medinė cerkvė beveik nenukentėjo. Pirmas kapitalinis remontas joje atliktas 1957 m.[9], vyko ir einamieji remontai. Paskutinį kartą ji remontuota 1975 m.[10]. Beje, vienas iš jos dvasiškų tėvų Vasilijus Filipovas gerai mokėjo staliaus ir įstiklintojo darbus[11].
Plytinių stulpų ir statinukų cerkvės tvora 1967 m. pavasarį, Druskininkuose rekonstruojant Laisvės aikštę, buvo nugriauta kaip neatitinkanti tų dienų skverams keliamų reikalavimų[12].
Architektūra. Vienaaukštė medinė, nedidelio sudėtinio tūrio, kryžiaus plano „Džiaugsmo visiems liūdintiems“ stačiatikių cerkvė stovi pagrindiniu fasadu atgręžta į pietvakarius rombo formos aikštės centre. Čia subėga penkios gatvės – T. Kosciuškos, Liepų, Šv. Jokūbo, Vasario 16-osios ir pėsčiųjų Laisvės al.
Pastato pamatai juostiniai, akmens mūro, jų cokolinė dalis – aukšta, tinkuota. Priešais visus tris įėjimus įrengti laiptai. Rąstinės sienos apkaltos horizontaliomis profiliuotomis lentomis. Stogo forma – sudėtinė, daugiašlaitė, su penkiais bokšteliais, dengtais kupoliniais, pereinančiais į kūginius, stogais ir aštuoniakampiu varpinės bokštu su piramidiniu daugiašlaičiu stogu, kurį vainikuoja nedidelis smailėjančios formos kupolas. Pastato stogo danga – nauja, rudos spalvos skardos lakštai.
Cerkvės fasadų kompozicijas formuoja į priekį ištrauktos fasadinės plokštumos ir virš frontonų kylantys bokštai. Pagrindinis, pietvakarių ir šiaurės rytų fasadai – tūriniai centriniai. Šoniniai, pietryčių ir šiaurės vakarų, fasadai – tūriniai decentralizuoti. Visų fasadų frontonai (išskyrus šiaurės rytų) puošti tapytomis ikonografinėmis freskomis. Tarsi savotiškomis aukso spalvos „karūnomis“ visų frontonų viršus dekoruotas sudėtingais kiaurapjūviais ornamentais. Cerkvės fasadų spalvinis sprendimas būdingas stačiatikių kulto pastatų spalviniam dekoravimui. Mėlynos spalvos fasadines plokštumas vertikaliai ir horizontaliai skaido baltos spalvos profiliuoti ir saikingai dekoruoti piliastrai, durų ir langų apvadai, frontonų karnizai, kupolų pagrindų apvadai.
Langai – mediniai, smulkaus dalinimo, istoriniai, dalis jų puošti vitražais. Angokraščiai dekoruoti profiliuotais apvadais ir sandrikais, pjaustinėtomis palanginėmis lentomis. Iš vidaus dalyje langų įrengtos dekoratyvios metalinės grotos. Iš trijų cerkvės pusių įrengtos durys – identiškos. Jos papuoštos stambiais drožinėtais kryžiais, įrėmintos profiliuotais apvadais bei dekoratyviniais pjaustinėjimais. Virš jų išraižyti cerkvės statybos metus nurodantys dekoratyvūs skaičiai – „1865“.
Vienanavę cerkvės vidaus tūrinę struktūrą formuoja didelė pagrindinė erdvė, uždengta briaunuotu kupolu, trisienė apsidinė dalis ir prieangis su dviem mažomis patalpomis šonuose, kurios neįtakoja pagrindinio pastato tūrio.
„Džiaugsmo visiems liūdintiems“ cerkvė – išskirtinių architektūros formų ir tūrių kompozicijos. Fasadų sprendiniai tradiciniai, funkcionalūs, dekoro elementai – turtingi, puošnūs. Mediniame pastate atsispindi tradicinių mūrinių „rusų stiliaus“ cerkvių struktūros ir formos, papildytos istorizmui ir romantizmui būdingomis detalėmis.
Kultūrinė vertė. 2005 m. cerkvė tapo valstybės saugomu objektu, 2012 m. įrašytu į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą[13].
Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė
[1] Друскининкай. Церковь в честь иконы Божией Матери „Всех скорбящих Радость“. In: Герман Шлевис Православные храмы Литвы. В. 2006, p. 131.
[2] Ibid, p. 132.
[3] Ibid.
[4] Kondratenka B., Jančiauskas J. Po Druskininkus ir apylinkes. Vilnius: Mintis, 1968., p. 44–45.
[5] Друскининкай. Церковь (..), p. 134.
[6] Ibid, p. 132.
[7] Valentukevičius V. Druskininkų raidos chronologija: kurortui 210 metų. Druskininkai, 2004, p. 43.
[8] Ibid, p. 90.
[9] Друскининкай. Церковь (..), p. 137.
[10] Jarukaitienė A. Kultūros vertybės pagrindinis dosje. Statinio aprašas. Alytaus teritorinis KPC, p.2.
[11] Друскининкай. Церковь (..), p. 137.
[12] Valentukevičius V. Druskininkų (...), p. 140.
[13] Kultūros vertybių registras (Unikalus objekto kodas – 30662).