Druskininkų
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

M. K. Čiurlionio g. 61

Gatvė: 
M. K. Čiurlionio g.
Namo nr.: 
61
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Aukštų skaičius: 
2
Paskirtis: 
komercinė
Paveldosauginis statusas: 
pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą
Aprašė: 
2015 m., Ingrida Veliutė
Tinkamai tvarkomas
Autentiškas namas


Istorija. M. K. Čiurlionio ir V. Kudirkos gatvių kampe stovi buvęs Elžbietos Mulevskajos[1] XX a. 3–4 deš. statytas pensionatas – vila „Rivjera“.

1933–1934 m. ši vila, kaip skelbia reklaminė žinutė knygelėje „Druskieniki“, stovėjo kurorto centre ir buvo šiuolaikiškas pastatas. Šviesūs ir saulėti kambariai turėjo atskiras verandas ir balkonus, kurie vakare buvo apšviesti elektra[2]. 1912 m. Druskininkų gydyklose įrengta pirmoji elektrinė, kuri tiekė elektrą ir artimiausioms gatvėms apšviesti[3]. 1913–1914 m. elektra pradėta tiekti ne tik gatvėms, bet ir privatiems namams, kurių savininkai to norėjo ir prašė miesto tarybos[4]. Kambariai buvo paprastai bei patogiai apstatyti, juose buvo geležinės lovos, naktiniai staliukai ir spintos[5]. Vila turėjo kanalizaciją, kas tiems laikams buvo svarbus šiuolaikiškumo įrodymas. Maitinami vilos gyventojai buvo dideliame valgomajame, kur greičiausiai ir stovėjo taip vadinamo „Vienos stiliaus“ stalas su 11 to paties stiliaus kėdžių[6]. Buvo galima užsisakyti ir dietinių, ir vegetariškų patiekalų. O aptarnaujantis personalas buvo profesionalus ir mandagus. Vila turėjo terasą tuo metu taip madingoms „saulės vonioms“ bei aikštelę judriems jaunimo žaidimams. Poilsiautojai buvo viliojami ir netoliese įrengtais teniso kortais[7].

1941 m. vila kartu su kitais miesto pastatais buvo nacionalizuota. Aprašant turtą, šiame name, užfiksuota 20 kambarių, kurių 3 buvo palėpėje. Tai pačiai savininkei priklausė ir dviejų aukštų fligelis, kuriame buvo 7 kambariai ir dvi virtuvės[8]. XX a. II p. buvo užstatytas antras aukštas pietrytinėje pastato dalyje bei įrengta pietvakarinės dalies pirmo aukšto terasa. J. Bučas teigia, kad XX a. II p. šiame pastate buvo kurorto poliklinika[9].

Po Nepriklausomybės atkūrimo šiose patalpose buvo registruotos kelios firmos, kurį laiką čia buvo įsikūręs odontologijos kabinetas, optika. 2015 metų duomenimis, pastate įsikūrę taip vadinamieji „atostogų namai“ bei restoranas. 

Architektūra. Pastatas kompaktinio tūrio, stačiakampio plano dviejų aukštų su pastoge. II aukšte, pagal plano, išlikusi  koridorinė sistema būdinga viešbučiams ar sanatorijoms.

Pamatas su tinkuoto raudonų plytų mūro cokoliu. Sienos – medinių rąstų, apkaltos vertikaliomis ir horizontaliomis dailylentėmis, kampai apkalti vertikaliomis lentomis. Didelių langų ir durų angos stačiakampės. Daugiašlaitis pastato stogas dengtas skardos lakštais.

Pastato pagrindinis, šiaurės rytų fasadas, ir veidrodinis jo atspindys pietvakarių fasadas – sudėtinės kompozicijos. Ją formuoja tūrinė centrinė dalis – išsikišusios atviros terasos su trišlaičiais stogais ir plokštuminė tolygi dalis – fasadinės plokštumos su vienodais tarpais išdėstytais langais. Pietryčių fasadas (vėliau pristatytas antras aukštas) – plokštuminis tolygus. Į M. K. Čiurlionio ir V. Kudirkos gatvių sankryžų kampą orientuoto šiaurės vakarų fasado kompozicija – tūrinė, centras akcentuotas – atviromis terasomis ir trišlaičiu stogu virš jų. Terasų perdangos paremtos medinėmis suporintomis kolonomis, tarp kolonų įrengtos horizontalių medinių ilginių tvorelės. Fasadus pagyvina kelių spalvų žaismė bei terasų, balkonų stulpų, tvorelių ir namo kampų ir viso apkalimo darna. Vila „Rivjera“ puikiai iliustruoja racionalistines tendencijas architektūroje. Tai paprasto funkcionalaus plano pastatas, kuriam lengvumo ir grakštumo suteikia plonos kolonos per du aukštus jungiančios terasas-balkonus.

Kultūrinė vertė. Šiuo metu viloje atlikti fasadų paveldosauginiai tvarkybos darbai, pastatas atnaujintas: pakeisti langai, durys, apkalimas, stogo danga[10]. Pastatas 2012 m. įrašytas į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą, Pakeitus gatvių pavadinimus, šiam namui suteiktas adresas – M. K. Čiurlionio 61.

Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė




[1] LCVA F. R-769, ap. 3, b. 179, p. 10.

[2] Druskieniki. Album pamiątkowe Druskienik. Białystok: Druk. Prużański, 1933/34.

[3] Valentukevičius V. Druskininkų raidos chronologija: kurortui 210 metų. Druskininkai, 2004, p. 47.

[4] LCVIA F. 1233, ap. 1, b. 7, p. 41.

[5] LCVA F. R-769, ap. 3, b. 179, p. 69.

[6] Ibid.

[7] Album pamiątkowe (...).

[8] Ibid, p. 10.

[9] Bučas J. Senoji Lietuvos kurortų architektūra. In: Lietuvos Aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Urbanistika ir rajoninis planavimas. Vilnius, 1990. Nr. 16, p. 113.

[10] Kultūros vertybių registras (Unikalus objekto kodas – 36419).