Druskininkų
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

T. Kosciuškos g. 40

Gatvė: 
T. Kosciuškos g.
Namo nr.: 
40
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Aukštų skaičius: 
1
Paskirtis: 
visuomeninė
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso
Aprašė: 
2015 m., Ingrida Veliutė


Istorija. Vasaros amfiteatras stovi Nemuno vingyje, pušyne. Tarpukariu vieno iš Nemuno potvynių metu netoliese susiformavo paplūdimys. Šalia jo buvo pastatytos ištaigingos drabužių saugojimo patalpos, iškilo vaisvandenių kioskas su terasiniu paviljonu. Pokario metais šioje teritorijoje pridygo pavėsinių, buvo įrengta gelbėjimo stotis, medicinos punktas, mediniai gultai, tinklinio aikštelė. Kasmetiniai potvyniai tai niokojo, tai vėl formavo paplūdimį, kol galiausiai jis vis dėlto visai sunyko, nepadėjo net įrengtos betoninės užtvaros, kurios liko iki šių dienų[1]. Tebestovi ir netoliese buvęs vasaros amfiteatras.

1957 m. su vyriausio miesto architekto Algimanto Mačiulio „palaiminimu“ buvo suprojektuota  vasaros estrada. Šiaurinėje miesto dalyje, prie Nemuno, netoli miško-parko turėjo iškilti medinė vasaros muzikos estrada skardiniu stogu, skirta koncertams atvirame ore. Estrada turėjo būti su kulisais ir talpinti 800 žmonių. Statinio puošybai ir medinei teritoriją juosiančiai tvorai turėjo būti panaudoti „nacionaliniai liaudies meno elementai“. Tarp estrados ir tuometinės Maskvos (dabar Maironio) gatvės turėjo būti įrengtas skveras[2]. Pirminį projektą vis tik teko šiek tiek pataisyti[3], bet kelių metų bėgyje estrada buvo pastatyta[4]. Čia vykdavo ne tik koncertai, bet ir įvairūs renginiai.

Senoji tarpukario estrada orkestrui stovėjo Sveikatingumo parke netoli gydyklų, buvo vasarinio tipo 60 m2 lentinis pastatas, gaubtomis lubomis[5], aukštu dvišlaičiu stogu, saikingai dekoruota[6]. Joje įvairių orkestrų koncertai vykdavo du kart į dieną, ryte ir vakare[7]. Nuo pat kurorto įsikūrimo buvo tikima gydančia muzikos galia. Pradžioje ji linksmindavo geriančius mineralinį vandenį, paskui tapo mėgstama poilsiautojų pramoga, eilinė proga save parodyti ir į kitus pasižiūrėti.

Architektūra. Dabartinis vasaros estrados pastatas medinis, stačiakampio plano, vieno aukšto. Jo pagrindinis fasadas orientuotas į rytus. Centrinė statinio dalis dengta dvišlaičiu stogu, virš scenos – aukštesnė. Iš šonų simetriškai glaudžiasi du žemesni fligeliai vienšlaičiais stogais. Pamatų cokolinė dalis – plytų mūro. Sienos – karkasinės. Fligelių plokštumos apkaltos horizontaliai, frontonai – pasvirusiai. Pagrindiniame fasade fligelių cokolinė dalis pagražinta ažūriniu rombų ornamentu, sudėtu iš įstrižų medinių tašelių. Vidurinė pastato dalis abejose pusėse apkalta apversta eglute profiliuotomis dailylentėmis, dekoruota pridėtiniais ornamentais. Pastatas dažytas geltona spalva su išryškintais žalios spalvos apvadais, skaidančiais fasadines plokštumas į atskiras dalis.

Pagrindinio fasado akcentas – scena su atsikišusia pakyla, kurios centre ir šonuose įrengti laiptai. Pastoginė scenos dalis – su pusiau sferinėmis medinėmis lubomis. Arkinė anga įrėminta baltos ir žalios spalvos juostiniais apvadais bei virš jų ritmiškai besikartojančių stilizuotų tulpių žiedų eile. Panašiais stilizuotais žiedais dekoruotos ir vėjalentės. Frontono centre – pjaustinėta stilizuota saulutė, Aukštaitijoje mėgstamas frontonų langelių apvado motyvas. Žemiau – puslankiu sudėtas medinių raidžių užrašas. Šoninių apkalų plokštumos dekoruotos iš lentelių pjaustinėtų gėlių motyvu. Stogo kraigo galas papuoštas drožinėtu dekoro elementu. Fligelių frontonuose, arčiau centrinės pastato dalies – pusiau arkinės formos angos.

Pietų ir šiaurės fasadai – visai vienodi su pusiau atvirais prieangiais į scenos užkulisius. Tai fligelių fasadinės plokštumos su tarp statramsčių įrengtomis rombų ornamentu sudėtomis tašelių tvorelėmis. Vakarinio fasado kompozicija – centralizuota plokštuminė. Centre įrengti vartai su viršlangiu, šoniniai langeliai iš abiejų vartų pusių ir du didesni langai aukščiau. Frontone pasikartoja pagrindinio fasado dekoro elementas – iš pjaustinėtų lentelių sudėta stilizuota saulutė.

Vasaros amfiteatro teritorijos tvoroje dėmesį traukia bilietų kasa. Jos trapecinė, į viršų platėjanti fasadinė plokštuma apkalta apversta eglute sudėtomis dailylentėmis. Centre – arkinės formos langelis, uždengtas horizontalių lentelių langinėmis. Aplink estradą teritorijos gilumoje matyti paprastų formų vienaukščiai pastatėliai.

 Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė

 




[1] Ondynę Druskienickich żródeł, 1936, Nr. 16, p. 105.

[2] LCVA, F. R-545, ap. 1, b. 218, l. 44.

[3] LCVA, F. R-545, ap. 1, b. 256, p. 34–35.

[4] Valentukevičius V. Druskininkų raidos chronologija: kurortui 210 metų. Druskininkai, 2004, p. 75.

[5] LCVA F. R-769, ap. 3, b. 179, l. 13.

[6] Ondynę Druskienickich żródeł, 1936, Nr. 16, p. 11.

[7] Ondynę Druskienickich żródeł, 1937 Nr. 20, p. 16–17.