Vytauto g. 56

Istorija. Pokario metais statybomis ir miesto planavimu Druskininkuose rūpinosi Architektūros reikalų valdybos prie LTSR Ministrų Tarybos Vilniaus tarprajoninis skyrius, kuris išduodavo leidimus medinių individualių gyvenamųjų namų statybai pagal vieną tipinį projektą. Kadangi sodybiniai sklypai buvo maži, vos 6 arų, tai palei gatvę rikiuodavosi tanki gan vienodų pastatų eilė. Medinių mažaaukščių namų kvartalą, išaugusį pokario metais bei XX a. 6 dešimtmetyje, ribojo Vytauto, Birštono, P. Cvirkos gatvės. Kartais tipinių namų išvaizdoje pasitaikydavo šiokių tokių niuansų, kurie kažkiek paįvairindavo bendrą gatvės vaizdą[1]. 7 dešimtmetyje privatūs namai jau nebestatyti taip tankiai, kaip anksčiau, sodybiniams sklypams buvo skiriama daugiau arų[2]. Pagal 1952 m. projektą buvo numatyta Druskininkus plėsti į šiaurės vakarus – į mišką ir labiau į pietryčius už Ratnyčėlės. Anksčiau užstatytoje miesto teritorijoje naujų statybų nenumatyta. Susidaręs gatvių tinklas gana logiškai buvo papildytas naujomis gatvėmis, plėtojant stačiakampę sistemą[3].

 Architektūra. Pastatas medinis, vieno aukšto, su mansarda, stačiakampio plano, su uždaru įstiklintu prieangiu pagrindiniame fasade ir įstiklintu priestatu iš kiemo pusės. Namas stovi į kiemo pusę žemėjančio reljefo sklype, šiaurės vakarų fasadu atgręžtas į Vytauto gatvę. Pamatai juostiniai, iš kiemo pusės įrengtas rūsys. Sienos iki palangių apkaltos stačiomis, lygios plokštumos ir frontonai – gulsčiomis profiliuotomis lentomis. Pastato kampai apkalti vertikaliomis lentomis. Langai – mediniai, dalis jų išlaikę autentišką rėmų skaidymą, su profiliuotais apvadais. Stogas dvišlaitis, dengtas banguotų asbocementinių lakštų danga.

Pagrindinio fasado centrinę simetrišką kompoziciją formuoja prieangis (veranda) dvišlaičiu frontonu su arkiniu, pusės saulutės formos, švieslangiu ir simetriškai išsidėstę trijų vertikalių dalinimų langai. Galinių fasadų kompozicijos – plokštuminės. Šiaurės rytų fasadas – su dviem langais pirmame aukšte ir tokiu pat langu frontone. Pietvakarių fasadas – analogiškas, tik su prisiglaudusiu įstiklintu priestatu iš kiemo pusės. Fasadai be dekoro elementų. Namas dažytas geltonos spalvos dažais, tamsia spalva išryškinant lietlentę, palanginę trauką bei kampus. Pastatas kompaktiško tūrio, fasadų kompoziciniai sprendiniai paprasti, funkcionalūs.

Kultūrinė vertė. Tai XX a. sodybinio tipo, miestiečių namo pavyzdys. Išlaikytas medžiagiškumas, pirminis tūris.