Vytauto g. 50

Istorija. Pokario metais statybomis ir miesto planavimu Druskininkuose rūpinosi Architektūros reikalų valdybos prie LTSR Ministrų Tarybos Vilniaus tarprajoninis skyrius, kuris išduodavo leidimus medinių individualių gyvenamųjų namų statybai pagal vieną tipinį projektą. Kadangi sodybiniai sklypai buvo maži, vos 6 arų, tai palei gatvę rikiuodavosi tanki gan vienodų pastatų eilė. Medinių mažaaukščių namų kvartalą, išaugusį pokario metais bei 6 dešimtmetyje, ribojo Vytauto, Birštono, P. Cvirkos gatvės. Kartais tipinių namų išvaizdoje pasitaikydavo šiokių tokių niuansų, kurie kažkiek paįvairindavo bendrą gatvės vaizdą[1]. XX a. 7 dešimtmetyje privatūs namai jau nebestatyti taip tankiai, kaip anksčiau, sodybiniams sklypams buvo skiriama daugiau arų[2]. Pagal 1952 m. projektą buvo numatyta Druskininkus plėsti į šiaurės vakarus – į mišką ir labiau į pietryčius už Ratnyčėlės. Anksčiau užstatytoje miesto teritorijoje naujų statybų nenumatyta. Susidaręs gatvių tinklas gana logiškai buvo papildytas naujomis gatvėmis, plėtojant stačiakampę sistemą[3].

Architektūra. Pastatas medinis, stačiakampio plano, su priestatu iš kiemo pusės, vieno aukšto, su mansarda. Namas stovi lygaus reljefo sklype prie gatvės. Pagrindinis, šiaurės vakarų fasadas atgręžtas į Vytauto gatvę. Pamatai juostiniai, akmenbetonio. Sienos iki palangių apkaltos stačiomis, likusios plokštumos – gulsčiomis lentomis. Pastato kampai apkalti vertikaliomis lentomis. Langai – mediniai, išlaikę autentišką skaidymą. Dvišlaitis stogas dengtas banguotų asbocementinių lakštų danga.

Pagrindinio fasado centrinę simetrišką kompoziciją formuoja toje pačioje fasadinėje plokštumoje iškilęs dvišlaitis frontonėlis su arkiniu, pusės saulutės formos, švieslangiu ir simetriškai išsidėstę trijų vertikalių dalinimų langai. Galinių fasadų kompozicijos plokštuminės: šiaurės rytų fasadas su dviem simetriškai išdėstytais langais pirmame aukšte ir tokiu pat langu frontone. Pietvakarių fasadas – analogiškas, tik su prisiglaudusiu priestatu iš kiemo pusės. Namas dažytas geltonos spalvos dažais, tamsia spalva išryškinti kampai, lietlentė ir palanginis karnizėlis pastato perimetru. Fasadai be dekoro elementų, tik langų ir durų apvadai profiliuoti. Pastatas kompaktiško tūrio, fasadų kompoziciniai sprendiniai paprasti, funkcionalūs.

Kultūrinė vertė. Tai XX a. sodybinio tipo, miestiečių namo pavyzdys. Iš dalies išlaikytas medžiagiškumas.

Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė