Vytauto g. 45

 Istorija. Pokario metais statybomis ir miesto planavimu Druskininkuose rūpinosi Architektūros reikalų valdybos prie LTSR Ministrų Tarybos Vilniaus tarprajoninis skyrius, kuris išduodavo leidimus medinių individualių gyvenamųjų namų statybai pagal vieną tipinį projektą. Kadangi sodybiniai sklypai buvo maži, vos 6 arų, tai palei gatvę rikiuodavosi tanki gan vienodų pastatų eilė. Medinių mažaaukščių namų kvartalą, išaugusį pokario metais bei XX a. 6 dešimtmetyje, ribojo Vytauto, Birštono, P. Cvirkos gatvės. Kartais tipinių namų išvaizdoje pasitaikydavo šiokių tokių niuansų, kurie kažkiek paįvairindavo bendrą gatvės vaizdą[1]. XX a. 7 dešimtmetyje privatūs namai jau nebestatyti taip tankiai, kaip anksčiau, sodybiniams sklypams buvo skiriama daugiau arų[2]. Pagal 1952 m. projektą buvo numatyta Druskininkus plėsti į šiaurės vakarus – į mišką ir labiau į pietryčius už Ratnyčėlės. Anksčiau užstatytoje miesto teritorijoje naujų statybų nenumatyta. Susidaręs gatvių tinklas gana logiškai buvo papildytas naujomis gatvėmis, plėtojant stačiakampę sistemą[3].

 Architektūra. Pastatas medinis, vieno aukšto, stačiakampio plano, su priestatu, veranda ir nenaudojama pastoge. Namas stovi lygaus reljefo sklype, toliau nuo gatvės. Pagrindinis, pietryčių fasadas atgręžtas į Vytauto gatvę. Šio fasado decentralizuotą tūrinę kompoziciją formuoja pagrindinis  namo tūris ir centre esanti veranda bei prie jos prisiglaudę įstiklinti prieangiai. Visa ši iškyša sudaro vientisą fasadinę plokštumą, įstiklintą smulkaus dalinimo langais ir durimis. Kiek giliau, iš kairės, glaudžiasi vėlesnės statybos priestatas su dviem atskirais įėjimais. Priešingas, šiaurės vakarų fasadas – neišraiškingas: plokštuminis, su keliais nesimetriškai išdėstytais langais.

Namo sienos iki palangių ir frontonai apkaltos stačiomis, lygios plokštumos – gulsčiomis lentomis. Langai – mediniai, skirtingi, smulkaus skaidymo. Įsprūdinės įstiklintos durys taip pat skirtingos ir įvairios. Namo stogas – dvišlaitis, dengtas skardos lakštais, laužytas priestato stogas dengtas bituminėmis čerpėmis. Fasadai be dekoro elementų, sienos dažytos geltona spalva. Pastatas kompaktiškas, fasadų kompoziciniai sprendiniai funkcionalūs ir paprasti.

Kultūrinė vertė. Tai XX a. sodybinio tipo, miestiečių namo pavyzdys. Iš dalies išlaikytas medžiagiškumas.

 Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė