Birštono
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

Birštonas

Birštonas - vienas seniausių Lietuvos balneologinių kurortų. Miestas ėmė garsėti XIX a. viduryje, kai čia randamas  mineralinis vanduo pradėtas naudoti gydymui. 1854 m. Rusijos vidaus reikalų ministras leido steigti Birštono kurortą. Po metų pastatyta pirmoji gydykla, o iki pirmojo pasaulinio karo čia jau veikė 72 vonios, pastatyti 3 viešbučiai. XIX a. pabaigoje pastatytas medinis senosios klebonijos namas (Birutės g. 10) - dabar Birštono sakralinis muziejus.

Miestas labai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metu. Daug kurorto pastatų apgriauti, sugadintos interjero ir eksterjero detalės arba jų visai neliko (pavyzdžiui, langų, durų). Tarpukariu Birštoną modernizuoti ėmėsi Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija. Tuo metu sutvarkytas miesto parkas, mineralinio vandens rezervuarai, suplanuota centrinė aikštė. Kilo ir nauji kurorto pastatai - vilos, sanatorijos. Kaip teigia architektūros istorikė Morta Baužienė: "Naujai suplanuotoje vasarvietėje augo privačios vilos. Daugybę jų suprojektavo Alytaus miesto inžinierius Vytautas Trečiokas (1935–1944), vieną kitą projektą parengė Juozas Dragašius. Tai dažniausiai buvo liaudiško silueto, mediniai vieno aukšto su mansarda namai lentelėmis apkaltais fasadais." Kurortą puošė mineralinio vandens šaltiniai, apdengti mediniais stogeliais su etninei architektūrai būdingais ornamentais.

Būtent tarpukariu pastatytas vienas svarbiausių kurorto pastatų - medinis kurhauzas. Pirmasis toks pastatas minimas dar 1855 m. poeto Vladislovo Sirokomlės užrašuose. Pirmo pasaulinio karo metu statinys nukentėjo, ne kartą tvarkytas, bet galiausiai nugriautas.  1931 m. parengtas Romano Steikūno projektas, pagal kurį pradėta naujo kurhauzo statyba. Tai buvo daugiausiai koncertams, pramogoms skirtas statinys. Nors žymioji Birštono svetainė išliko iki šių dienų, tai nėra 1931 m. suprojektuotas pastatas. Baigiantis antram pasauliniam karui kurhauzas nukentėjo nuo gaisro ir apie 1960 m. buvo dar kartą atstatytas.

Kitas žymus tarpukariu statytas medinis kurorto pastatas - Birštono kurorto valdybos namas (B. Sruogos g. 4) - šiuo metu - Birštono turizmo informacijos centras. Įdomios architektūros, medinis girininko A. Katelės vasarnamis - dabartinis Birštono muziejus (Vytauto g. 9).

Sovietmečiu daug senųjų medinių pastatų pakeitė nauji. Dalį Nemuno pakrantės objektų teko iškelti dėl Kauno hidreoelektrinės statybos metu pakilusio upės vandens. Keletą XX a. prad. statytų gyvenamųjų medinių namų vis dar galima atrasti Birutės gatvėje, šalia J. Basanavičiaus aikštės. Tai vieno aukšto, pailgo plano, dvišlaičiais skardos stogais dengti namai. Tiesa, kai kurie jų smarkiai pertvarkyti.

Vis dar išlikę mediniai Birštono pastatai palaiko miesto charakterį, prisideda prie visos Lietuvos medinio architektūros paveldo įvairovės. 

Šaltiniai ir literatūra:

  1. Baužienė, M. Rekreacinio miesto savitumas (Birštono medinės architektūros atžvilgiu). Archiforma, 2012, nr. 1-2.
  2. Birštono turizmo informacijos centras. Istorija. Žiūrėta 2015-09-15. Prieiga per internetą: http://www.visitbirstonas.lt/istorija
  3. Birštono muziejaus informacija.



Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Vietovė:
41
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso
Autentiškas namas
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Vietovė:
41
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso
Tinkamai tvarkomas
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Vietovė:
41
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Vietovė:
41
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Vietovė:
41
Paveldosauginis statusas: 
pastatas neturi teisinio apsaugos statuso

Puslapiai